Istorinė pastaba

Ši knyga prasideda Vytauto mirtimi, seka kovas, atvedusias į Lietuvos sostą Kazimierą Jogailaitį, ir baigiasi išgalvotos šeimos Kalėdomis 1553 metais, kai senasis pasaulis virsta pasakojimu. Pasistengsiu aiškiai pasakyti, ką paėmiau iš metraščių ir ką pridėjau pats.

Kas iš tikrųjų įvyko

1430 m. spalio 27 d. Trakuose mirė Vytautas, apie aštuonias dienas vėliau jį palaidojo Vilniaus katedroje. Lietuvos bajorai, nepaisydami Horodlės susitarimo, vienašališkai išrinko didžiuoju kunigaikščiu Švitrigailą; Jogaila, tuo metu buvęs Lietuvoje, lapkričio 7 d. paskelbė pritariąs, bet vėliau, lenkų ponų spaudžiamas, pritarimą atsiėmė. Spalio–lapkričio mėnesį lenkai užėmė Podolę, taip pat Kameneco pilį, ir jų negrąžino Lietuvai, nors paliaubų sąlygos to reikalavo. 1431 m. birželio 19 d. Švitrigaila sudarė Skirsnemunės (Christmemelio) sutartį su Ordinu ir Livonijos magistru: pagalba užpuolimo atveju ir karas tik bendru sutarimu. Birželio pabaigoje lenkai įsiveržė į Voluinę, o liepą apgulė Lucką; rugsėjo 1 d. sudarytos Čartorijsko paliaubos. 1431 m. gruodžio 8 d. Krokuvoje mirė Jogailos duktė Jadvyga.

1432 m. rugpjūčio 31 d. į rugsėjo 1 d. naktį Ašmenoje Žygimantas Kęstutaitis su sąmokslininkais nuvertė Švitrigailą, kuris pabėgo į Polocką. Spalio 15 d. Gardine Zbignevas Olesnickis priėmė Žygimanto priesaiką karaliaus vardu ir pripažino jo valdžią iki gyvos galvos; paties Jogailos tame susirinkime nebuvo. Gruodžio 8 d. ties Ašmena Žygimantas nugalėjo Švitrigailą. 1434 m. birželio 1 d. Gródeke prie Lvovo mirė Jogaila.

1435 m. rugsėjo 1 d. ties Pabaisku, prie Žirnajų ežero ir iš jo ištekančios Žirnajos (mūšis tradiciškai vadinamas ir Šventosios arba Wiłkomierz mūšiu), Mykolas Žygimantaitis su lenkų parama nugalėjo Švitrigailą; žuvo Livonijos magistras Franke Kerskorffas, Žygimantas Kaributaitis buvo sužeistas ir netrukus mirė nelaisvėje neaiškiomis aplinkybėmis. Gruodžio 31 d. Bresto (Brześć Kujawski) taikoje Ordinas nustojo remti Švitrigailą. Švitrigaila netrukus prarado Polocką, Vitebską ir Smolenską. Išvarytas iš Lucko 1438 metais, jis grįžo po 1440-ųjų ir išlaikė ten valdžią Kazimierui valdant. Lucke mirė 1452 m. vasario 10 d.

1440 m. kovo 20 d., Verbų sekmadienį, Trakų pusiasalio pilyje buvo nužudytas Žygimantas Kęstutaitis. Kazimieras Jogailaitis gegužę išvyko iš Krokuvos, birželį pasiekė Vilnių, o birželio 29 d. bajorai paskelbė jį didžiuoju kunigaikščiu, nors lenkų ponai to nenorėjo. 1447 m. gegužės 2 d. jis išleido privilegiją Lietuvai, o birželio 25 d. buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi Vavelyje. Mirė 1492 m.

Kur saga papildo istoriją

Visa nematoma šios knygos pusė yra mano išmonė: paskutinė liepsna ir jos saugotojas Žiežirba, Pilkoji, vilkai ir Dykra, Šaknų Motina, Henė, Eglė ir Birutės balsas, pasakojantis visą istoriją. Tikros yra žmonių mirtys, bet jų nematomos priežastys yra mano.

Daug paprastesnių dalykų taip pat išgalvota: Žygimanto naktis Krėvoje ir Henės apsilankymas, Čartoriskių sąmokslo scena ir Skaitiklio balsas, Skirmantas Gaidys, Mintautas, Livonijos riterių skaičiai ir brolis Hermanas, Kazimiero dovanota taurė, Olesnickio kalba pokylyje ir senasis bitininkas žynys. Taip pat ne istorija yra epilogas 1553 m. Palangoje: pasakotojas ir senelis išgalvoti, o Olaus Magnus tikras. Jo knyga Historia de gentibus septentrionalibus (Roma, 1555) iš tikrųjų pasakoja apie vilkolakius, kurie Kalėdų naktį Prūsijoje, Livonijoje ir Lietuvoje išgeria alų ir medų rūsiuose ir sukrauna statines vidury.

Jogailos mirtį aprašau pagal Dlugošą: kad jis peršalo vėlyvą balandžio naktį Medykos miške, klausydamasis lakštingalų, ir mirė Gródeke, rašo kronikininkas, o ne liudininkas. Pranciškonas Anselmas, paskutinė išpažintis ir Jogailos regėjimas apie Kęstutį yra mano. Jogaila Gardine 1432 m. šaltiniuose nedalyvauja, todėl jo ten nėra, o Zbignevas Olesnickis skaito jo laišką.

Žygimantas nužudomas pusiasalio pilyje; rūko vilkas atsiliepia iš salos pilies anapus vandens. Žudymą vaizduoju prieš aušrą, išgalvoju kalavijo žaizdas, veiksmą kambaryje ir antgamtinę grandinę. Metraščių tradicijos pasakoja apie kitokį nužudymo būdą, taip pat smūgį žarstekliu; romanas jų nepaneigia ir neteigia tiksliai atkuriąs kunigaikščio kambarį.

Privačių laiškų, sutarčių ir privilegijų ištraukos, skaitomos balsu, yra romanui pritaikyti atpasakojimai, ne patikrintos pažodinės citatos. Skirsnemunės derybos, jų medinė aplinka, pasirinkti pasiuntiniai ir parašai yra atkurtos scenos. Taip pat atkuriami tikslūs laidotuvių tarpai ir apeigos, karsto ir altoriaus smulkmenos, patekimas į kriptą, mirštančiojo palydovai, žinių keliai, pasiuntinybių datos, pokyliai, dovanojimai, namų sargyba, kainos, karių skaičiai, pinigų vertė, valgiai ir kaimo papročiai. Šios detalės kuria aplinką, bet nereiškia, kad kiekvieną daiktą ar skaičių paliudija išlikęs šaltinis. Karaimų šeima ir jos namai, Vitebsko vienuolyno šeimos istorija ir Palangos šeimos prisiminimai taip pat yra meninė rekonstrukcija ten, kur žinios neaiškios.

Katedros pagoniška šventvietė priklauso tradiciniam pasakojimui, kurį pasitelkia saga. Tikslus aukuras, raižiniai, septyni akmenys ir 1439 metais išlikę praėjimai yra išgalvota archeologija. 1434 m. gegužės 6 d. privilegija išplėtė bajorų asmens ir turto apsaugą nepaisant tikėjimo; ji iš karto nepanaikino visų politinių pareigybių apribojimų. Kazimiero 1447 metų privilegija saugojo bajoriją nelygioje visuomenėje ir kartu stiprino valstiečių priklausomybę; šios scenos nevaizduoja visų žmonių lygių teisių.

Olaus rašymo naktis per 1553 metų Kalėdas yra išgalvota, ankstesnė už 1555 metų knygos leidimą. Jo pasakojimas liudija tikėjimą, ne tikrus virsmus. Saga jo grėsmingus vilkolakius pritaiko atminties ir svetingumo istorijai. Pagal vyskupijos skelbiamą parapijos istoriją, Palangos bažnyčia paliudyta jau 1540 metais, bet konkrečios šeimos 1553 metų pamaldos išgalvotos. Senelio įspūdis apie 1529 metų Statutą nėra teiginys, kad Lietuva iki tol neturėjo rašytinės teisės. Scenos dangaus ir kalendoriaus kalba remiasi sagos apeiginiu laiko skaičiavimu, ne patikrinta astronomine rekonstrukcija.

Kur istorikai nesutaria

Švitrigailos išrinkimas. Vytautas 1430 m. spalio 21 d. dokumente, panašiame į testamentą, įpėdinio nepaminėjo. Švitrigaila greičiausiai buvo bajorų pasirinkimas, o ne Vytauto valia; jį išrinko, nepaisydami Horodlės sąlygų, pagal kurias sprendimas priklausė Jogailai. Tikslios rinkimų datos šaltiniuose nėra.

Žygimanto nužudymas. Paprastai kaltinami Aleksandras ir Jonas Čartoriskiai, Švitrigailos šalininkai, bet Goštauto dalyvavimą Lietuvos enciklopedija laiko neaiškiu. Knygoje tik šmėkšteli Goštauto žirgo pakinktų ženklas, tai užuomina, o ne tvirtinimas.

Kazimiero amžius ir privilegija. Paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu jis buvo dvylikos metų ir beveik septynių mėnesių (kai kurie leidiniai sako: trylikos). Privilegija datuojama 1447 m. gegužės 2 d., o VLE nurodo gegužės 5 d.

Jogailos amžius. Gimęs c. 1362 m., 1434 m. jis buvo maždaug septyniasdešimt dvejų; jei tiktų senesnė data, c. 1351 m., jam būtų apie aštuoniasdešimt treji. Knygoje: „septyniasdešimt dveji ar daugiau, nes niekas tiksliai nežinojo“.

Jadvygos mirtis. Jadvyga Jogailaitė mirė 1431 m. gruodžio 8 d., sulaukusi dvidešimt trejų; Sonką kaltino ją nunuodijus, bet jos mirties priežastis neaiški. Knygoje nunuodijimas yra gandas, ne nuosprendis.

Skirsnemunės sutarties sąlygos. Kai kurie leidiniai teigia, kad Švitrigaila čia atidavė Palangą Ordinui, o Lietuvos enciklopedija kalba apie Melno sienų išlaikymą. Aš palikau Palangą Lietuvai.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

  • Jan Długosz, Annales seu Cronicae incliti Regni Poloniae; Lietuvos metraščiai, tarp jų Bychovco kronika (Lietuvos metraštis. Bychovco kronika, Vilnius, Vaga, 1971).
  • Olaus Magnus, Historia de gentibus septentrionalibus (Roma, 1555).
  • Lietuvos istorija, t. IV: Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas, Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m. (Vilnius, Baltos lankos, 2009).
  • Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius, Lietuvos istorija iki 1795 m. (Vilnius, 1995).
  • Robert I. Frost, The Oxford History of Poland-Lithuania, t. I: The Making of the Polish-Lithuanian Union, 1385–1569 (Oxford, 2015).
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt): straipsniai apie Švitrigailą, Žygimantą Kęstutaitį, Gardino sutartį, Bresto taiką, Kazimierą Jogailaitį ir jo privilegiją.

Algimantas Krasauskas 2026-ieji, Vilnius