Giltinė¶

Tautosakos šaltiniai [Istoriniai duomenys]¶

Giltinė (iš gilti, „gelti“) — mirties įsikūnijimas, paprastai sena arba aukšta baltais drabužiais moteris; vėlesnėje tautosakoje jos paukštis — pelėda. Ji paliudyta vėlai: ankstyviausias ją vardu minintis šaltinis — Prätorius (1690-ieji); jos nėra 13–14 amžių kronikose ir, kiek rodo įprasti sąrašai, Łasickio veikale. Giminystė su Laima — kaip jos sesers — yra 19–20 amžiais užrašyta liaudies tradicija. Geriausiai dokumentuota medžiaga — lietuvių rinkiniuose dažnas pasakų tipas apie „Mirtį kūmą“. Giltinė stovi ligonio galvūgalyje (ligonis miršta) arba kojūgalyje (pasveiksta), o gudrus žmogus apsuka lovą, kad laimėtų laiko.

Giltinė


Tipas	dievybė
Pastaba	Mirties ir kūniškojo išėjimo deivė; Laimos sesuo ir atsvara.

Sagoje¶

Sritis: mirtis. Stichija: nėra. Galios veidas: nėra. Ji — Laimos tarnaitė ir sesuo, nukerpanti siūlą, ir vienintelė būtybė, kurios Atsaistymas nepaveikia, nes mirtis neprivalo būti mandagi ir niekada nebuvo saistoma Sutarties (bestiariumas §18). Jos negalima papirkti ir ji nesidera, bet vieną kartą ją galima apgauti.

I knygos 9 sk. ji šmėsteli neįvardyta — „aukšta pilka moteris su žirklėmis“ — prie Kęstučio kameros durų 1382 m. rugpjūčio 15 d., bet neįeina. Vardu ji paminima tik IV knygoje. 28 sk. („Giltinė prie Lovos“) aukšta moteris baltais drabužiais pasirodo stikle už mirštančio Vytauto; jis žino pasaką apie lovos apsukimą, ir jo prašymu Žiežirba bei Julijona apsuka lovą, Vytautui tebegulint joje, kad moteris nuo jo galvos persikeltų prie kojų. 29 sk. ji vis tiek ateina prie jo galvos, jos delnas „sausas kaip pelenai“, švelnesnis negu kitos moters prieš savaitę. Gudrybė laimėjo dienų, ne metų, o skola buvo išieškota kaip pasakoje. VI knygos 12 sk. aukšta pilka sesuo su žirklėmis beveik neabejotinai yra ji, neįvardyta.

Aukos ir draudimai¶

Jos neįmanomos: jos neprašoma, ji nemaitinama ir nemaldoma. Vienintelis pasakų patarimas — apsukti lovą; gudrybė suveikia kartą šeimai, o ji sugrįžta, kai gudruolio giminė yra savo galybės viršūnėje. Saga prideda pjautos žolės kvapą žiemą ir tylią gegutę.

Tarimas¶

gil-TIH-nay (IPA [ɡʲɪlʲˈtʲɪnʲeː]), kirtis gil-TI-nė.

Ryšiai

Tarnauja: Laimai — Siūlą nukerpanti sesuo.

Giltinė

Mirtis, Laimos sesuo · paliudyta vėlai (Prätorius, 1690-ieji); pasakų tipas apie Mirtį kūmą gerai dokumentuotas

Sritis Mirtis: ji nukerpa Laimos verpiamą siūlą

Sluoksnis Dievybė (I sluoksnis) · Laimos tarnaitė ir sesuo, niekada nesaistyta Sutarties

Galios veidas Nėra

Aukos Neįmanomos. Jos neprašoma, ji nemaitinama ir nemaldoma

Draudimai Minėti jos vardą namuose, kur yra naujagimis. Ligonio lovos apsukimas suveikia kartą giminei

Ženklai Aukšta pilka ar balta moteris su žirklėmis prie ligonio galvos (jis miršta) arba kojų (jis gyvena); pjautos žolės kvapas žiemą; nutylanti gegutė

Atsiliepia

Nieko neprašoma. Ji ateina prie lovos. I knygos 9 sk. ji stovi prie Kęstučio kameros durų, neįvardyta, ir neįeina.

Apsukta lova. Ją galima apgauti vieną kartą. Vytauto prašymu Žiežirba ir Julijona apsuka jo lovą ir laimi jam dienų, ne metų (IV knygos 28 sk.-29).

Atsisako

Kyšiai ir sandėriai. Jos negalima papirkti ir ji nesidera.

Atsaistymas. Ji vienintelė lieka jo nepakeista, nes mirtis neprivalo būti mandagi.

Kaina

Gudrybė. Skola išieškoma blogiausiu metu, kai gudruolio giminė yra savo galybės viršūnėje.

Vanduo. Bangpūčio burtas gali sugrąžinti sielą nuo vartų, bet gydytojas perima dalį žaizdos.

Šaltinis: Kosmologija §3.1 · Bestiariumas §18 · Legendos ir dainos §10 · I knygos 9 sk. · IV knygos 28 sk.-29

Sąsajos¶

graph LR
  giltine["Giltinė"]
  laima["Laima"]
  giltine -->|Tarnauja| laima
  style giltine stroke-width:3px